Šio tipo žmonės paprastai tiki, kad jie turi būti geri ir teisingi, norint būti vertingi ir kitu mylimi. Jie nuolatos lygina save ir aplinkinius su savo viduje turimais idealais, kurie skatina šio tipo asmenybes augti ir tobulėti patiems, tuo pačiu padedant tą patį daryti ir kitiems.

 

Viduje Perfekcionistai išgyvena nuolatinį „misijos poreikį“, kuris skatina norą gerinti pasaulį ir aplinkui esančius žmones.

 

Idealizmo idėja viduje pažadina energiją, skatinančią sunkiai dirbti bei laikytis susikurtų standartų. Įtikėjimas tobulumu, viduje suskirsto pasaulį į tai, kas atitinka jų idealus, ir kas neatitinka. Kitais žodžiais tariant, į gerą ir blogą, teisingą ir neteisingą. Iš to atsiranda noras „tobulinti“ aplinką, kuri galėtų realybę priartinti prie jų galvoje turimų idealų.

 

Įdėdami visas įmanomas pastangas, dažnai viduje išgyvena pyktį, matant ar jaučiant, jog kiti neįdeda lygiai tiek pat pastangų. 

Vienetukai realybę lygina su tuo, kokia ji jų manymu turėtų būti, o ne priima kokia ji iš tikrųjų yra. Jų vidinis kritikas pažadina smerkimą, kuris skatina nuolatinį nepakankamumo jausmą. Taip pamiršdami svarbiausią žmogų – save, jie pasileidžia į nesibaigiančia „gero, teisingo“ žmogaus kelionę. 

 

Toks pasaulio suvokimas nepalieka vietos „blogų“ jausmų išgyvenimui, tokių kaip pyktis ar asmeninių norų realizavimas, nes jie gali būti suprasti, kaip „blogais“.
 

Paleidus tikėjimą, kad vertingumo ir meilės jausmas jiems suteikiamas tik būnant gerais ir besilaikant „vidinio teisingumo“ taisyklių, jie gali atnešti etinį požiūrį, įžvalgumą bei sąžiningumą. Šio tipo žmonės pažadina žinojimą, jog yra daugiau nei vienas teisingas kelias ir atranda stiprybės priimti nepakankamumą tiek savyje, tiek kituose. 

 

Vienetukai gali turėti aukštus standartus ir norą aukotis dėl kažko didesnio. Asmeninė augimo kelionė prasideda, kuomet jie pradeda domėtis ir ieškoti, ko jie iš tikrųjų nori, nustodami elgtis taip, kaip jų manymu yra teisinga.

​

​